4 patarimai, kaip sumažinti stresą ir nerimą darbo vietoje

Žmonės yra sukurti gana efektyviai. Nedaugelis funkcijų ar savybių yra perteklinės. Net stresas yra emocija, kuri atlieka tam tikrą paskirtį: aptikti grėsmes ir pajusti pavojų arba pokytį, gyvybiškai svarbius įgūdžius akmens amžiuje (tiek vyrams, tiek moterims). Sąžiningai kalbant, šie įgūdžiai vis dar labai vertingi šiandien. Problema yra ta, kad mes neišsivystėme taip greitai, kaip mūsų visuomenė progresavo. Negalime pritaikyti savo streso reakcijų skirtingoms streso rūšims, su kuriomis susiduriame šiandien: nuo vėlavimo į darbą ir poreikio kalbėti prieš auditoriją (nemalonus, bet ne gyvybei pavojingas) iki bandymo išvengti susidūrimo su automobiliu.

Tas nesugebėjimas suprasti, kas yra išgyvenimas ir kas mus žlugdo, yra tikroji problema šiandienos visuomenėje ir darbo vietoje.

Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą paprastų būdų, kaip susidoroti su stresu ir nerimu darbo vietoje darbuotojo požiūriu, būtent:

Tradicinėje darbo aplinkoje retai kada darbuotojai turi daug įtakos tam, kaip viskas organizuojama ar kaip dienos yra išdėstomos. Jų įtaka aplinkai yra ribota. Užduotys paskiriamos, o darbo valandos nustatomos. Neturėjimas kontrolės daugeliui dalykų, kurie jus veikia, yra viena labai svarbi darbo vietoje patiriamo nerimo priežasčių. Jei svarstote galimybę derėtis dėl didesnio lankstumo su vadovybe, paprastai darbuotojui vienintelis dalykas, kurį jis visada gali valdyti, yra tai, kaip praleisti pertraukas ir pietų laiką. Dažnai šios galimybės yra nuvertinamos kaip būdai prisidėti prie savo gerovės ir psichinės sveikatos gerinimo darbe.

Nėra vieno universalaus sprendimo. Mes visi esame skirtingi ir visi į stresą bei aplinką reaguojame skirtingai. Pirmas žingsnis yra identifikuoti veiklas ir aplinkas, kurios verčia mus jaustis „gerai“.

Nesvarbu, ar tai būtų joga pietų metu, klasikinės muzikos klausymasis, pasivaikščiojimas parke, skambinimas draugui ar net trumpas miegas, dažniausiai bet kas yra geriau nei neapgalvotai ir greitai valgyti prie stalo. Atrodo akivaizdu, tačiau daugelis dažnai pasirenka pastarąjį variantą dėl streso. Rasti, kas veikia, ir turėti sąrašą mažų veiklų, kurias galima kasdien atlikti, bus geras priminimas, kad jie kontroliuoja savo dieną ir gali ją teigiamai paveikti. Trumpai pailsėję ir pačiu tiesioginiu būdu pasitraukę iš situacijos, jie galų gale treniruos savo kūną ir protą vertinti dalykus kitaip ir sumažinti streso lygį.

Kuo daugiau praktikuosime šiuos mažus „pratimus“, tuo daugiau šis įgūdis vystosi. Metams bėgant, mokomės sąmoningai pasitraukti iš sudėtingos situacijos, kurioje reaguojame „kovok arba bėk“ principu. Grąžiname save į esamąjį momentą ir neretai suprantame, kad esame saugūs.

Labai lengva pasimesti kasdienybėje ir pamiršti apie mažus dalykus, bet kai nutariame pažvelgti nuo savo ekranų, dažniausiai lengva rasti priežasčių švęsti.

Vieno kito šventimas yra puikus būdas kurti pasitikėjimą ir bendruomenės jausmą komandoje. Kuo labiau jaučiamės priklausantys ir saugūs su vieni kitais, tuo mažiau streso ar nerimo patiriame.

Šventimas gali įgauti daug formų ir pavidalų: nuo tikros šventės ir šampano iki paprasto, dėkingumo lapelio ant jūsų kolegos ekrano. Mąstymas apie mažus būdus, kaip priversti ką nors šypsotis gali būti nuostabi streso mažinimo priemonė!

Savimonės praktikavimas ir tinkamų pertraukų darymas yra gera pradžia gerinant kasdienę darbo vietos aplinką. Tačiau tai nepašalins problemos visapusiškai. Iš tikrųjų stresinę aplinką retai kada sukuria vien tik darbuotojas.

Nerimas ir stresas darbo vietoje turėtų būti sprendžiami ir vadovybės lygmeniu, o ne paliekama spręsti tik darbuotojui.

Kalba eina ne vien apie patarimus darbuotojams „giliai įkvėpti“, bet apie galimybių sukūrimą, kad tai atsitiktų. Tai apie fizinių ir virtualių erdvių sukūrimą, kur jie galėtų saugiai atskleisti savo streso priežastis, aktyviai klausytis ir diegti naujus būdus juos įgalinti.

Susiję:

Psichikos sveikatos palaikymo kliūtys

Ribų kūrimas ir gerbimas

Ar būsite sau Valentinas? Apie meilę sau.