Atvirumas be grubumo: kaip suprasti vieniems kitus tarptautinėje komandoje
Trumpai: Veiksmingam bendravimui tarptautinėje komandoje reikia ir tiesaus atvirumo, ir abipusės pagarbos. Kultūriniai įpročiai veikia grįžtamojo ryšio raišką ir supratimą: šiurkštus tiesumas gali skambėti kaip asmeninis vertinimas, o perdėtas mandagumas slėpti rimtas problemas. Vadovai mažina netikrumą iš anksto susitardami, kaip komanda bendraus, nesutiks ir teiks grįžtamąjį ryšį.
„Žodžiai yra nesusipratimų šaltinis.“
Gyvendami kitoje šalyje greitai suprantame, kad mokėti kalbą ir suprasti žmones nėra tas pats.
Neseniai Austrijoje išgirdau pažįstamą frazę Bitte, danke — pažodžiui „prašau, ačiū“ — situacijoje, kurioje, regis, nebuvo už ką dėkoti.
Jei verčiame tik žodžius, tai gali gluminti. Supratus kultūrinį kontekstą tampa aiškiau: tai veikiau mažas bendravimo ritualas nei apsikeitimas informacija. Jis reiškia: esu tau draugiškas, pastebiu tavo buvimą, dabar dalijamės ta pačia socialine erdve ir esu pasirengęs bendradarbiauti.
Tai vienas pavyzdžių, kaip skirtingai žmonės gali suprasti gerą bendravimą.
Vien tiesumas bendravimo nepagerina
Kultūrose, kuriose vertinamas tiesumas, pagarba dažnai siejama su atvirumu: „Kam kalbėti užuolankomis?“, „Jei yra problema, geriau pasakyti tiesiai“ arba „Nemėgstu veidmainystės“.
Pats principas pagrįstas. Problemos prasideda tuomet, kai mažai dėmesio skiriama žinutės pateikimui.
Kartą girdėjau apie vadovą, netikėtai pasikvietusį darbuotoją į koridorių ir pasakiusį maždaug taip: „Viskas, ką darai, yra nesąmonė.“
Tarkime, vadovas iš tiesų buvo labai nepatenkintas darbu. Tačiau ar darbuotojas gavo naudingą grįžtamąjį ryšį? Ne. Jis gavo emocinį vertinimą.
Darbuotojas nesupranta, kas buvo neteisinga, ko tikėtasi, ką reikia keisti ar kaip bus vertinama sėkmė. Vien tiesumas bendravimo veiksmingo nepadaro.
Kai visi labai mandagūs
Bendravimo stiliai skiriasi tarp žmonių, komandų ir šalių. Vienoje aplinkoje įprasta nesutikti tiesiai, kitoje — atsargiai, per kontekstą ir užuominas. Tai bendros tendencijos, o ne taisyklės kiekvienam tam tikros kultūros žmogui.
Kultūrose, kur svarbi diplomatija ir siekis viešai nesukelti nepatogumo, kritika gali būti švelninama, o atviro konflikto vengiama. Pripratusiam prie tiesaus bendravimo tai gali atrodyti nenuoširdu: „Jei kas nors nepatinka, kodėl tiesiog nepasakyti?“
Kitas žmogus tą pačią situaciją mato kitaip: „Jei galiu išreikšti susirūpinimą kaip pasiūlymą ir išsaugoti kito orumą, kodėl turėčiau kalbėti šiurkščiai ir sukelti jam nepatogumą?“
Čia irgi slypi spąstai. Noras išlaikyti gerus santykius gali tapti problemos vengimu. Darbuotojas mėnesius girdi, kad apskritai viskas gerai, o per oficialų vertinimą gauna ilgą priekaištų sąrašą.
Naujam darbuotojui tai ypač sunku. Jis turi suprasti, ar darbas atitinka lūkesčius, tačiau vadovas individualų susitikimą jau tris kartus atidėjo. Erdvė, turėjusi sumažinti netikrumą, pati tampa jo šaltiniu.
Tarptautinė komanda negali pasikliauti tuo, kad „tai savaime aišku“
Kai vienoje komandoje dirba skirtingos patirties žmonės, tas pats elgesys gali turėti labai skirtingą prasmę:
- Vienas darbuotojas mano, kad pagarbu apie problemas kalbėti aiškiai ir tiesiai.
- Kitas pagarba laiko atsargų kalbėjimą ir kruopščią žodžių atranką privačiame pokalbyje.
- Trečias tikisi neigiamo grįžtamojo ryšio tik individualiame pokalbyje.
- Ketvirtas kritikos nebuvimą supranta kaip patvirtinimą, kad viskas gerai.
Kiekvienas gali būti įsitikinęs, kad jo požiūris yra įprastas. Todėl vienas naudingiausių vadovo veiksmų per pirmą susitikimą su nauju darbuotoju — susitarti ne tik dėl to, ką darys, bet ir kaip bendraus.
Verta užduoti šiuos klausimus:
- Kiek tiesiai turėtume bendrauti tarpusavyje ir komandoje?
- Jei pastebiu problemą, ar norėtum, kad ją iškelčiau iš karto?
- Jei su manimi nesutinki, kaip tau būtų patogiausia tai aptarti?
- Kaip dažnai mums reikia individualių susitikimų?
- Ką mums reiškia „skubu“ ir kas gali palaukti iki kito susitikimo?
Tai gali atrodyti kaip pokalbis apie smulkmenas. Iš tikrųjų jis kuria abipusio supratimo pagrindą.
Brandus bendravimas nėra vien vidurys tarp grubumo ir tylos
Gali kilti pagunda gerą bendravimą įsivaizduoti kaip kompromisą: nesakykite, kad viskas, ką žmogus daro, yra nesąmonė, bet ir nesišypsokite šešis mėnesius vengdami būtino pokalbio.
Brandus bendravimas reiškia vienu metu išlaikyti atvirumą ir pagarbą:
- Galiu pasakyti tau tiesą atsižvelgdamas į tai, kaip mano žodžiai gali tave paveikti.
- Galiu atkreipti dėmesį į tavo jausmus neslėpdamas problemos.
- Galiu pasirinkti tinkamą laiką ir formą, nenaudodamas mandagumo sunkiam pokalbiui išvengti.
Bendravimo branda susijusi su jautrumu ir gebėjimu tinkamai prisitaikyti prie skirtingų žmonių. Tai nėra nuolaidumas ar noras visiems įtikti. Tai gebėjimas suprasti kitą, pastebėti kontekstą ir apsvarstyti savo žodžių pasekmes neprarandant aiškumo.
Tarptautinėje aplinkoje tai ypač svarbu, nes mūsų bendravimo įpročiai tėra vienas iš daugelio galimų būdų.
Todėl vienas pirmųjų naujos komandos susitarimų gali būti ne tik „Ką darysime kartu?“, bet ir „Kaip kalbėsimės, kai kas nors nepavyks?“. Būtent tada išryškėja tikroji bendravimo kokybė.
Atvirumas be pagarbos žeidžia. Pagarba be atvirumo klaidina. Branda prasideda ten, kur susitinka abi vertybės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl tiesus grįžtamasis ryšys tarptautinėse komandose suprantamas skirtingai?
Bendravimo normos skiriasi tarp kultūrų ir žmonių. Vieni labiau remiasi kontekstu, diplomatiškomis formuluotėmis ir netiesioginėmis užuominomis, kiti tiesumą laiko veiksmingumo ir atvirumo ženklu. Be aiškių komandos susitarimų tiesumas gali atrodyti grubus, o mandagumas — nenuoširdus.
Kaip vadovas gali kritikuoti atvirai, bet nedemotyvuoti?
Sutelkite dėmesį į konkrečius veiksmus ir lūkesčius, o ne emocinius vertinimus. Atskirkite žmogų nuo problemos, paaiškinkite, ką reikia keisti, ir kvieskite kartu ieškoti sprendimų. Reguliarūs privatūs individualūs susitikimai taip pat mažina netikėtumą ir gėdą.
Kaip komanda gali anksti susitarti dėl bendravimo principų?
Aptarkite bendravimo pageidavimus įvedant į darbą ar komandai derinant pirmuosius susitarimus. Susitarkite dėl grįžtamojo ryšio tiesumo, nesutarimų sprendimo, susitikimų dažnumo ir to, kas laikoma skubu.
Kaip tarpkultūrinė trintis veikia psichikos sveikatą?
Netikrumas dėl savo darbo, paslėptos kritikos baimė ar nuolat patiriamas šiurkštus bendravimas gali sukelti lėtinį darbo stresą. Neišspręstas jis gali prisidėti prie nerimo, atsitraukimo, darbuotojų kaitos ir perdegimo.
Kaip Siffi palaiko tarptautines komandas?
Siffi suteikia konfidencialią individualią prieigą prie kvalifikuotų ugdymo specialistų, psichologų ir psichoterapeutų daugiau nei 40 kalbų. Psichologiškai saugioje aplinkoje tai gali padėti spręsti darbo streso, bendravimo trinties ir profesinio tobulėjimo klausimus.
