Sielvartas labai dažnai siejamas su artimo žmogaus ar augintinio mirtimi. Pokytis yra vienintelė pastovi gyvenimo konstanta, todėl žmonėms tenka susidurti su naujomis situacijomis. Sielvartas ir liūdesys yra natūralios reakcijos į pokyčius ir netektis, sukeltos mirties ar santykių pabaigos. Pokyčius gali sukelti kieno nors mirtis, augintinio netektis, skyrybos, darbo praradimas, vertybių pokyčiai, nusivylimai, sveikatos problemos, žema savivertė ir pan. Sielvartas gali tapti vertinga patirtimi, jei jis yra atpažįstamas ir sąmoningai apdorojamas. Kai sielvartas nėra pripažįstamas ir sąmoningai išgyvenamas, jis gali sukelti emocinį nestabilumą, nuolat iškilti į paviršių ir vesti į nuolatines kančias.
Kai žmonės susiduria su netektimi, jie dažnai išgyvena gedulo procesą, siekdami rasti prasmę ir priimti pokyčius, kurių trukmė ir intensyvumas skiriasi. Šis procesas dažnai vadinamas gedulo darbu, o tai reiškia perėjimą per įvairias stadijas, siekiant atkurti įprastą gyvenimo ritmą. Išgyventi gedulą reiškia patirti ir susidoroti su įvairiomis emocijomis. Gedulas yra dinamiškas ir laikui bėgant kintantis, ir tai nėra „gydymas“ ar „sprendimas“, o veikiau prisitaikymas prie naujos situacijos ir jos priėmimas.
Išskiriamos įvairios stadijos, kurios gali kisti laikui bėgant. Tos stadijos yra šokas ir neigimas, pyktis, derybos, depresija ir priėmimas.
Šokas ir neigimas
Neigimo stadijoje žmonės negali patikėti, kad netektis yra tikra, ir gali nieko nejausti.
Pyktis
Šioje stadijoje žmonės gali kaltinti save, mirusįjį arba kitus, susijusius su netektimi.
Derybos
Šioje stadijoje žmonės bando derėtis su aukštesne jėga arba subjektu, kuriam priskiriama situacijos kontrolė. Asmuo gali duoti pažadus Dievui maldomis arba bandyti pasiekti susitarimą su kuo nors, kad netektis išnyktų.
Depresija
Depresijos stadijoje asmuo pradeda iš dalies priimti situaciją ir suvokti realybę. Neigimas, pyktis ir derybos nepavyko užkirsti kelio netekčiai. Žmonės ima liūdėti dėl visko, kas įvyko.
Bandymas
Žmonės pradeda dalyvauti įprastose veiklose, kad ištrūktų iš liūdesio. Bandymo stadijoje asmuo ieško tinkamų veiklų, ir tai žymi priėmimo pradžią. Žmonės pertvarko savo gyvenimą atsižvelgdami į pokyčius ir pradeda ieškoti naujos pusiausvyros bei stabilumo.
Gedėjimas yra labai individuali patirtis; nėra teisingo ar neteisingo būdo gedėti. Kaip gedite, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų asmenybę ir įveikos stilių, gyvenimo patirtį, tikėjimą ir tai, kokia reikšminga jums buvo netektis.
Laikas
Gedėjimo procesas užtrunka. Gijimas vyksta palaipsniui; jo negalima priversti ar paskubinti—ir nėra „normalaus“ gedėjimo tvarkaraščio. Kai kurie žmonės pradeda jaustis geriau po savaičių ar mėnesių. Kitiems gedėjimo procesas trunka metus. Kad ir kokia būtų jūsų gedėjimo patirtis, svarbu būti kantriam su savimi ir leisti procesui natūraliai vykti.
Stabilumas
Stenkitės vengti didelių gyvenimo pokyčių. Per gedėjimo procesą žmonės yra labiau pažeidžiami. Todėl sprendimai, susiję su dideliais poslinkiais ir turintys įtakos kitiems, turėtų būti atidėti, kol atsiras daugiau emocinio stabilumo.
Kalbėjimas
Dalijimasis emocijomis įrodytai yra naudingas. Kalbėjimas apie jausmus palaiko gedėjimo procesą. Slopinimas ir nemalonių pojūčių ignoravimas trukdo žmonėms judėti pirmyn.
Savęs priežiūra
Gedėjimas veikia kūną ir sielą. Pavyzdžiui, apetito praradimas yra natūralus procesas, tačiau jis neturėtų trukti per ilgai, kad nekenktų kūnui. Savęs priežiūra per sportą ir malonią veiklą palaiko gedėjimo procesą. Galite skaityti knygas, pasivaikščioti ar kitaip atgaivinti mintis.
Pagalbos ieškojimas
Jei jums sunku susidoroti su emocijomis arba pastebite, kad gedėjimo procesas kažkaip sustojo, rekomenduojama pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu. Jei norėtumėte pasidalinti savo patirtimi su žmogumi, kuris taip pat patyrė netektį, galite pasikalbėti su konsultantu, kuris turėjo panašią patirtį savo gyvenime. Be individualių konsultacijų, yra gedėjimo terapijos grupės, kuriose žmonės su netekties patirtimi gali dalintis savo problemomis palaikančioje aplinkoje.