Gali kilti daug įvairių santykių problemų. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių yra pavydas, ekonominės problemos, seksualumas, vaikai, neištikimybė, smurtas ir daugelis kitų.
Santykiai nėra paprasčiausiai kuriami remiantis meile. Jie konstruojami laikui bėgant komunikacija, bendromis vertybėmis, emociniu saugumu ir abipuse pagarba. Kai šie pagrindiniai elementai pradeda trūkinėti, gali kilti problemų—kartais palaipsniui, kartais staiga. Psichologiniu požiūriu, daugelis santykių problemų kyla iš gilesnių emocinių ir kognityvinių modelių, kurie dažnai lieka nepastebėti, kol nesukuria tikro atotrūkio.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių santykių problemų priežasčių yra komunikacijos nutrūkimas. Partneriai gali nustoti klausytis vienas kito arba pradėti interpretuoti vienas kito žodžius per gynybos ar kritikos prizmę. Laikui bėgant tai ardo pasitikėjimą. Psichologas Johnas Gottmanas garsiai išskyrė tokius elgesio modelius kaip panieka, užsisklendimas ir gynyba kaip pagrindinius santykių žlugimo prognozuotojus. Šie modeliai dažnai atsiranda ne todėl, kad poros nustoja rūpintis, bet todėl, kad nustoja jaustis pakankamai emociškai saugiai, kad galėtų atsiverti.
Kitas pagrindinis veiksnys yra nepatenkinti emociniai poreikiai. Mes visi atsinešame pagrindinius poreikius į santykius—tokių kaip poreikis būti pastebėtam, vertinamam, palaikomam ir suprastam. Kai šie poreikiai lieka nepripažinti, dažnai seka nuoskaudos ar emocinis atsitraukimas. Problema ta, kad daugelis žmonių sunkiai išsako, ko jiems reikia, arba bijo atrodyti per daug „reiklūs“, jei tai padarys. Ši tyla gali sukurti emocines spragas, kurios laikui bėgant plečiasi, sukeldamos atotrūkio jausmus.
Praeities patirtys taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Mūsų prisirišimo stiliai—susiformavę vaikystėje—gali daryti įtaką, kaip mes artėjame prie intymumo, konflikto ir emocinio artumo. Asmuo, turintis nerimastingą prisirišimą, gali bijoti atstūmimo ir siekti nuolatinio patvirtinimo, o asmuo, turintis vengimo prisirišimą, gali atsitraukti, kai emocijos tampa per intensyvios. Jei kuris nors partneris nešioja neišspręstą traumą ar emocines žaizdas, jos gali atsinaujinti streso momentais, formuodamos reakcijas ir elgesį nesąmoningais būdais.
Emocinis artumas taip pat reikalauja aktyvios priežiūros. Laikui bėgant, poros gali pereiti prie lygiagrečių rutinų, tapdamos labiau namų ūkio administratoriais nei romantiškais partneriais. Kai meilė, susižavėjimas ir smalsumas pradeda blėsti, emocinis ryšys silpnėja. Tai nereiškia, kad meilė išnyko—bet tai gali reikšti, kad santykiai veikia autopilotu.
Psichologiškai kalbant, konfliktas pats savaime nėra priešas. Būtent tai, kaip poros valdo konfliktą, nulemia ilgalaikę santykių sveikatą. Vengimas sunkių pokalbių, kaltinimai ar nesutarimų pavertimas galios kovomis gali palaipsniui ištirpdyti ryšį. Tuo pačiu metu gyvenimo pokyčiai—tokie kaip tėvystė, karjeros pokyčiai ar liga—gali įvesti naujus stresorius, kurie, jei nebus bendromis jėgomis sprendžiami, gali atskirti poras.
Galų gale, santykių problemos nereiškia, kad santykiai yra sugedę. Tai yra ženklai—emociniai signalai, kad kažkam svarbiam reikia dėmesio. Su tinkamu sąmoningumu ir palaikymu daugelis šių problemų gali tapti augimo, gilesnio supratimo ir net atnaujinto artumo galimybėmis.
Norėdami išspręsti santykių problemas, rekomenduojame individualią, porų arba šeimos terapiją. Jei norėtumėte gauti daugiau informacijos, rekomenduojame klausytis tinklalaidės Patarimai apie santykius „Idopodcast“.