Daugelyje kalbų galima išskirti 2 skirtingas būsenas: buvimą vienam ir vienišumo jausmą. Moustakas (1972) buvimą vienam apibrėžė kaip tiesiog objektyvią realybę, kai nėra kitų individų. Tai gali reikšti fizinį arba psichologinį buvimą vienam. Galima būti kambaryje su kitais ir jaustis vienišu. Kita vertus, galima būti visiškai vienam ir visai nesijausti vienišu. Buvimas vienam padeda mums susisiekti su savo vidiniu pasauliu, apdoroti įvairias patirtis ir apmąstyti gyvenimą. Tai taip pat palengvina mūsų minčių atskyrimą nuo tų, kurios kilusios iš kitų.
Egzistencinė vienatvė yra esminis žmogiškosios būties aspektas, atskiriantis mus nuo kitų. Niekada negalime tiksliai žinoti, kaip jaučiasi kitas žmogus, ir todėl negalime pasidalyti savo asmenine patirtimi. Vienatvės baimė yra labai žmogiška, ir norint su ja susidurti, reikia drąsos bei ryžto. Tai gali tapti labai praturtinančia patirtimi, leidžiančia atrasti naujas dimensijas tiek viduje, tiek išorėje.
Kai asmuo nesugeba užmegzti gilesnio ryšio su savimi, buvimas vienam gali peraugti į vienišumą. Tai gali sukelti atskirumo jausmą ne tik nuo savo vidinio „aš“, bet ir nuo kitų. Nepaisant sunkių emocijų, kurios kyla kartu su vienišumu, tai taip pat gali būti galimybė atrasti naują ryšį su savimi ir kitais.
Vienišumas gali būti susijęs su susvetimėjimo jausmu, kurį sukelia šiuolaikinė visuomenė, taip pat su savęs apleidimu. Jei yra atotrūkis tarp to, kas žmogus yra, ir to, kuo jis ar ji apsimeta, tuomet prasmingi santykiai su savimi, aplinka ir kitais gali išnykti. Jei reikšmingas ryšys prarandamas, žmogus gali pradėti jaustis menkesnis, nekompetentingas ar nemylimas. Tai gali sukelti uždarą ratą, kurį sunku nutraukti. Taip pat yra psichiatrinis vienišumas, kurį gali sukelti atstūmimas ar apleidimas vaikystėje.
Žmonės gali jaustis vieniši, nes jų gyvenime kažko trūksta. Tai daugiau nei intymių santykių stoka. Mes taip pat galime ilgėtis kažko ar santykių, kuriuos kadaise turėjome savo gyvenime, bet kurių dabar nebėra. Vienišumo jausmą gali sukelti skyrybos, mirtis ar tam tikro pobūdžio plyšimas.
Kartais žmonės patiria barjerą bendraudami su kitais. Šis barjeras galėtų būti apibūdinamas kaip žmogaus troškimas bendrauti su kitu, tačiau jaučiasi užblokuotas ar sutrukdytas. Šis vienišumo tipas yra daug labiau psichologinis ir asmeninis, o ne išorinis.
Žmogus gali jaustis, kad jis ar ji nepritampa, ir tai gali sukelti tolesnį susvetimėjimą ir izoliaciją.
Žmonės taip pat gali jaustis pažeidžiami, nes bijo kitų teismo ir kritiško požiūrio. Jie jaučia, kad atsiverti yra rizika, ir tai trukdo jiems prašyti pagalbos ar paramos. Paramos stoka tuo pačiu metu juos daro dar labiau trapiais ir bejėgiais.
Gyvenimo pokyčiai
Pagalvokite, ar pastaruoju metu patyrėte reikšmingų gyvenimo pokyčių ir ar jie gali būti susiję su vienišumo jausmu.
Draugai
Nustatykite, kas yra jūsų draugai, ir įvertinkite, ar dabartiniai santykiai jus puoselėja ir patenkina. Jei pastebite, kad nėra pakankamai artimų žmonių, atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūs bendraujate su kitais. Jei matote, kad norėtumėte susipažinti su naujais žmonėmis, pabandykite rasti būdų, kaip tai padaryti.
Savivertė
Jei kalbėdami su kitais jaučiatės nesaugūs, suraskite būdų, kaip dirbti su savo saviverte, sutelkite dėmesį į savo emocinius poreikius ir rūpinkitės savimi. Atkreipkite dėmesį į savo bendravimo įgūdžius ir pamėginkite nustatyti, kuriuos iš jų galėtumėte tobulinti.
Profesionali pagalba
Vienišumas gali turėti daug skirtingų priežasčių, kurios taip pat gali būti susipynusios. Kartais psichoterapija gali padėti išsiaiškinti pagrindines vienišumo priežastis ir nustatyti, kokius pokyčius būtų galima įgyvendinti.