Daugelio kalbų galite išskirti 2 skirtingas būsenas: būti vienam ir jaustis vienišu. Moustakas (1972) apibrėžė buvimą vienam kaip tik objektyvią realybę, kai nėra kitų asmenų. Tai gali reikšti fizinį buvimą vienam arba psichologinį. Galima būti kambaryje su kitais ir jaustis vienišu. Kita vertus, galima būti visiškai vienam ir visai nesijausti vienišu. Buvimas vienam padeda susisiekti su savo vidiniu pasauliu, apdoroti įvairias patirtis ir apmąstyti gyvenimą. Tai taip pat padeda atskirti mūsų mintis nuo tų, kurios kilusios iš kitų.
Egzistencinė vienatvė yra esminis žmogiškosios būties aspektas, kuris atskiria mus nuo kitų. Niekada negalime tiksliai žinoti, kaip jaučiasi kitas asmuo, ir todėl negalime dalytis savo asmenine patirtimi. Baimė dėl vienatvės yra labai žmogiška, ir reikia drąsos ir ryžto susidurti su savimi, ir tai gali būti labai turtinga patirtis, leidžianti atrasti naujas dimensijas viduje ir išorėje.
Kai asmuo nesugeba giliai susisiekti su savimi, vienatvė gali tapti vienišumu. Tai gali sukelti atskirumo jausmą nuo savo vidinio „aš“, bet taip pat ir nuo kitų. Nepaisant sunkumų emocijų, kurios kyla su vienišumu, tai taip pat gali būti galimybė atrasti naują ryšį su savimi ir kitais.
Vienišumas gali būti susijęs su susvetimėjimo jausmu, kurį sukelia šiuolaikinė visuomenė, taip pat su savęs apleidimu. Jei yra atotrūkis tarp to, kas žmogus yra, ir to, kuo jis ar ji apsimeta, tuomet prasmingi santykiai su savimi, aplinka ir kitais gali išnykti. Jei reikšmingas ryšys prarandamas, žmogus gali pradėti jaustis menkesnis, nekompetentingas ar nemylimas. Tai gali sukelti uždarą ratą, kurį sunku nutraukti. Taip pat yra psichiatrinis vienišumas, kurį gali sukelti atstūmimas ar apleidimas vaikystėje.
Žmonės gali jaustis vieniši, nes jų gyvenime kažko trūksta. Tai daugiau nei intymių santykių stoka. Mes taip pat galime ilgėtis kažko ar santykių, kuriuos kadaise turėjome savo gyvenime, bet kurių dabar nebėra. Vienišumo jausmą gali sukelti skyrybos, mirtis ar tam tikro pobūdžio plyšimas.
Kartais žmonės patiria barjerą bendraudami su kitais. Šis barjeras galėtų būti apibūdinamas kaip žmogaus troškimas bendrauti su kitu, tačiau jie jaučiasi užblokuoti ar trukdomi. Šis vienišumo tipas yra daug labiau psichologinis ir asmeninis, o ne išorinis.
Žmogus gali jaustis, kad jis ar ji nesiderina su kitais, ir tai gali sukelti tolesnį susvetimėjimą ir izoliaciją.
Žmonės taip pat gali jaustis pažeidžiami, nes bijo kitų teismo ir kritiško požiūrio. Jie jaučia, kad atsiverti yra rizika, ir tai trukdo jiems prašyti pagalbos ar paramos. Paramą stoka tuo pačiu metu juos daro dar labiau trapiais ir bejėgiais.
Gyvenimo pokyčiai
Pabandykite pagalvoti, ar pastaruoju metu patyrėte kokių nors reikšmingų gyvenimo pokyčių ir ar jie gali būti susiję su vienišumo jausmais.
Draugai
Nustatykite, kas yra jūsų draugai, ir įvertinkite, ar dabartiniai santykiai jus puoselėja ir patenkina. Jei pastebite, kad nėra pakankamai artimų žmonių, atkreipkite dėmesį į tai, kaip jūs bendraujate su kitais. Jei matote, kad norėtumėte susipažinti su naujais žmonėmis, pabandykite rasti būdų, kaip tai padaryti.
Savivertė
Jei kalbėdami su kitais jaučiatės nesaugūs, suraskite būdų, kaip dirbti su savo saviverte, sutelkite dėmesį į savo emocinius poreikius ir rūpinkitės savimi. Atkreipkite dėmesį į savo bendravimo įgūdžius ir pabandykite nustatyti, ar galite kuriuos nors iš jų tobulinti.
Profesionali pagalba
Vienišumas gali turėti daug skirtingų priežasčių, kurios taip pat gali būti susipynusios. Kartais psichoterapija gali padėti išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės vienišumo priežastys, ir nustatyti galimus pokyčius, kuriuos galima padaryti.