Depresija yra nuotaikos sutrikimas, kuris gali būti lydimas daugybės jausmų ir simptomų, tačiau pagrindiniai yra pablogėjusi nuotaika, susidomėjimo ir džiaugsmo praradimas, nuovargis ir energijos trūkumas. Kiekvienas retkarčiais patiria liūdesį, apatiją ar kitus neigiamus jausmus. Tai yra normalios reakcijos į gyvenimo nesėkmes, tačiau depresija nėra tik bloga nuotaika ar laikinas neigiamas jausmas. Depresija yra rimta liga, kai žmogus negali išeiti iš tokios neigiamos proto būklės, ir tai gali pradėti paveikti jo kasdienę veiklą bei gebėjimą įveikti sunkumus. Depresija taip pat keičia cheminę pusiausvyrą smegenyse ir smegenų veikimą.
Depresija nėra tik liūdesys. Gali atsirasti papildomų simptomų, tokių kaip tuštumos jausmas, emocinis nejautrumas, koncentracijos ir atminties problemos, miego sutrikimai, žema savivertė, beviltiškumas, kaltė, santykių problemos ir dirglumas. Depresija yra daugialypė liga, ir skirtingiems žmonėms ji gali pasireikšti įvairiais neigiamais simptomais. Jei koks nors neigiamas jausmas ar būsena tęsiasi ir pradeda trikdyti jūsų gyvenimą, verta pasikalbėti su kuo nors ir kreiptis pagalbos.
Depresijai pasireikšti nebūtini visi anksčiau minėti simptomai. Jei neigiamas jausmas trunka ilgiau nei dvi savaites ir pradeda varginti, svarbu į tai atkreipti dėmesį. Kuo anksčiau depresija diagnozuojama, tuo geriau.
Įvairūs veiksniai vaidina svarbų vaidmenį depresijoje, ir daugeliu atvejų nėra vienos konkrečios priežasties. Prie depresijos prisidedantys veiksniai gali būti neigiami gyvenimo įvykiai, praeities trauminiai įvykiai, žema savivertė, paveldimumas ir genai, ilgalaikė įtampa, hormoniniai pokyčiai, kai kurių vaistų šalutinis poveikis, sumažėjęs dienos šviesos kiekis, priklausomybės sutrikimai.
Depresija yra rimta liga ir gali nepraeiti savaime. Svarbu ją pastebėti ir anksti kreiptis pagalbos.
Tačiau yra dalykų, kuriuos galite padaryti patys. Svarbiausia – nesikankinti vienam. Kalbėkitės su kuo nors, kuo pasitikite, apie savo jausmus ir rūpesčius. Gali padėti išlaikyti aktyvumą: eikite pasivaikščioti ar pabėgioti, raskite hobį, užsiimkite namų ruoša ir pan. Planuokite bent vieną veiklą per dieną, kurią mėgstate daryti. Įvairūs atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai taip pat gali padėti. Svarbu pasirūpinti savo pagrindiniais poreikiais: sveika ir reguliari mityba, pakankamas poilsis ir miegas. Atsisakykite alkoholio ir narkotikų, nes jų vartojimas ilgainiui tik pablogins depresiją.
Taip pat gali būti naudinga skaityti mokomąją literatūrą apie depresiją. Tačiau svarbu atsiminti, kad su depresija gali būti sunku kovoti vienam, jei jūsų problemos išlieka, kreipkitės į specialistus. Pirminiu kontaktu taip pat gali būti jūsų šeimos gydytojas.
Įvairių atsipalaidavimo technikų galite rasti čia: https://www.headspace.com/meditation/relaxation
Įvairių technikų taip pat galite rasti Youtube. Stenkitės naudoti tas, kurios jums labiausiai padeda.
Štai keletas pavyzdžių anglų kalba:
https://www.youtube.com/watch?v=MoQVgJx_QN4&t=114s
https://www.youtube.com/watch?v=23K_lFus09w
https://www.youtube.com/watch?v=GQHQ7nKUUpc&t=12s
https://www.youtube.com/watch?v=ihO02wUzgkc&t=37s