Dar viena neigiama antraštė: kaip naujienos veikia mūsų psichinę sveikatą

Kaip jautėtės skaitydami šias eilutes? Ar kilo nerimas, įtampa ar beviltiškumas?

Jei taip, Jūs nesate vieni.

Šiandieniniame pasaulyje krizės naujienos—karai, stichinės nelaimės, ekonomikos krizių, pandemijos ir smurtiniai įvykiai—mus pasiekia beveik realiu laiku. Nebesame tik savo bendruomenių liudininkai, bet ir pasaulinio sukrėtimo stebėtojai.

Naujienų srautas niekada nesustoja — socialinės medijos, antraštės, pranešimai ir vaizdai mus nuolat palaiko budrumo būsenoje, lyg būtume asmeniškai įsitraukę į kiekvieną įvykį.

Tačiau žmonių smegenys nebuvo evoliuciškai suprojektuotos tokiam pasaulinės informacijos ir streso perkrovai. Pavojaus signalai, kurie kažkada padėjo išgyventi realias fizines grėsmes, dabar suaktyvėja taip pat kiekvieną kartą, kai skaitome apie tragediją — net jei ji yra toli ir mūsų tiesiogiai nepaveikia.

Mūsų smegenys reaguoja į nematomas grėsmes, lyg jos būtų tikros ir neatidėliotinos: streso hormono (kortizolio) lygis kyla, širdies ritmas didėja, miego kokybė prastėja, o mūsų gebėjimas susikaupti mažėja. Laikui bėgant, ši būsena gali sukelti lėtinį krizės suvokimą—psichologinį pasirengimą krizei, kuri niekada neateina. Tai išsekina ir gali sukelti perdegimą.

Lėtinis krizės suvokimas

Tai būklė, kai žmogus nuolat pasirengęs reaguoti į grėsmę, kuri jo tiesiogiai neliečia. Tai gali sukelti psichinį išsekimą ir jausmą, kad „niekas nebetenkina.“, o taip pat sumažinti mūsų gebėjimą mėgautis mažais kasdienybės džiaugsmais. Nuovargis, sumažėjusi koncentracija, nemiga, nerimas ir net apatija yra vis dažnesni patyrimai šiandieniniame pasaulyje.

Daugelis žmonių jaučia, kad nebegali suvaldyti naujienų, tačiau tuo pačiu metu bijo „pražiopsoti ką nors svarbaus.“ Tai sukuria užburtą ratą — mes toliau slenkame, nepaisydami nuovargio, absorbuodami pasaulio kančias, kurių negalime realiai kontroliuoti.

Kas gali padėti?

Lėtinis krizės suvokimas veikia ne tik mus individualiai — jis tyliai įsiskverbia ir į mūsų darbo dienas, paveikdamas dėmesio koncentraciją, motyvaciją ir tarpasmeninę komunikaciją. Štai keletas paprastų, bet veiksmingų žingsnių, kurie gali padėti atkurti vidinę ramybę ir pusiausvyrą pasaulinio chaoso metu:

Sukurkite sąmoningą informacijos dietą.

Klauskite: „Ar ši informacija padės man šiandien?“

Sukurkite ramybę viduje — ir leiskite jai atsispindėti išorėje.

Paverskite bejėgiškumą veiksmais.

Kaip vadovai ir kolegos, mes taip pat turime galimybę palaikyti vieni kitus, naršant šią nuolatinių informacijos perkrovą. Tai nereiškia, kad turime visus atsakymus – kartais tai tiesiog reiškia pripažinimą, kad jaustis išsekusiam ar išsiblaškiusiam yra žmogiška.

Skatindami sąmoningas pertraukas nuo naujienų vartojimo, modeliuodami sveikas ribas ir suteikdami erdvę ramybei – net ir maži dalykai, tokie kaip tylus momentas prieš susitikimą arba užsiregistravimas pas ką nors, kas atrodo nusiminęs – gali sukurti labiau įsišaknijusią darbo aplinką.

Kai žmonės jaučiasi palaikomi, jų atsparumas auga. Ir kai sukuriame aplinką, kurioje galima sustoti ir kvėpuoti, padedame visiems atsirasti šiek tiek pilnesniems.

Mūsų smegenys niekada nebuvo skirtos nešti pasaulio naštą 24/7. Galime būti rūpestingi ir informuoti, nesudaužydami savęs. Leiskime sau būti žmonėmis — ir kartais tai reiškia sakyti „ne“ naujienoms, kad galėtume sakyti „taip“ sau.