Pozityvioji psichologija yra terapinis metodas, kuris pakeičia dėmesio centrą nuo problemų sprendimo į stiprybių stiprinimą, gerovės skatinimą ir prasmingo gyvenimo puoselėjimą. Sukurta psichologo Martino Seligmano, pozityvioji psichologija pabrėžia teigiamų emocijų tyrinėjimo ir stiprinimo, prasmingų veiklų dalyvavimo ir palaikomų santykių puoselėjimo svarbą. Vietoj to, kad būtų sutelktas dėmesys tik į stresą mažinantį poveikį, šis metodas skatina asmenis kultivuoti gyvenimo aspektus, kurie prisideda prie laimės, asmeninio augimo ir atsparumo.
Viena iš pagrindinių pozityviosios psichologijos principų yra idėja, kad gerovė gali būti aktyviai kultivuojama per sąmoningas praktikas. Šį metodą naudojantys terapeutai padeda klientams sutelkti dėmesį į jų stiprybes, tokias kaip optimizmas, dėkingumas ir kūrybiškumas, o ne tik į jų problemas. Pabrėždami teigiamas savybes, klientai yra skatinami pripažinti savo augimo ir atsparumo potencialą, kuris gali pagerinti jų gebėjimą įveikti kliūtis ir gyventi prasmingesnį gyvenimą.
Pagrindinis pozityviosios psichologijos aspektas yra teigiamų emocijų tyrinėjimas. Vietoj paprasto neigiamų emocijų mažinimo, terapeutai dirba su klientais, kad sustiprintų teigiamas patirtis, tokias kaip džiaugsmas, viltis, meilė ir nuostaba. Šios teigiamos emocijos vaidina svarbų vaidmenį gerinant psichinę sveikatą, nes jos plečia asmens mąstymą ir kuria emocinius išteklius, kurie prisideda prie sunkumų įveikimo. Klientai gali būti vedami per pratimus, skirtus dėkingumui, sąmoningumui ir gerumui ugdyti, kurie visi buvo parodyti kaip gerinantys bendrą gerovę.
Kitas svarbus pozityviosios psichologijos dėmesys yra padėti asmenims dalyvauti prasmingose veiklose, kurios atitinka jų asmenines vertybes ir aistras. Tai gali apimti hobius, savanorišką darbą ar profesinius tikslus, kurie suteikia prasmės ir pasitenkinimo jausmą. Prasmingas įsitraukimas į gyvenimą ne tik padidina teigiamas emocijas, bet ir skatina pasitenkinimo ir ryšio su kažkuo didesniu nei pats jausmą. Terapeutai padeda klientams nustatyti ir pasiekti prasmingus tikslus. Tai padeda klientams gyventi sąmoningai ir jaustis labiau patenkintiems ir pasiekusiems.
Pozityvioji psichologija taip pat skiria didelį dėmesį palaikomų santykių puoselėjimo svarbai. Socialiniai ryšiai yra pagrindiniai gerovės komponentai, ir pozityvioji psichologija skatina asmenis stiprinti savo santykius su šeima, draugais ir bendruomene. Terapeutai gali vadovauti klientams, kaip gerinti komunikacijos įgūdžius, praktikuoti empatiją ir puoselėti pasitikėjimą savo santykiuose. Gebėjimas kurti ir palaikyti prasmingus ryšius yra svarbus emocinei sveikatai, nes palaikomi santykiai suteikia tiek priklausymo jausmą, tiek apsaugą nuo streso.
Be šių pagrindinių sričių, pozityvioji psichologija orientuojasi į asmeninio atsparumo ugdymą. Atsparumas yra gebėjimas atgauti pusiausvyrą po sunkumų, ir sutelkiant dėmesį į stiprybes ir įveikimo strategijas, terapeutai padeda klientams ugdyti didesnį emocinį lankstumą ir prisitaikymą. Šis požiūris suteikia asmenims galią įveikti gyvenimo iššūkius su didesniu pasitikėjimu ir optimizmu, žinant, kad jie turi vidinių išteklių įveikti sunkumus.
Keičiant terapinį dėmesį nuo problemų sprendimo į stiprybių ugdymą, pozityvioji psichologija leidžia asmenims gyventi labiau tenkinantį ir prasmingą gyvenimą. Ji skatina mąstyseną, kuri apima augimą, gerovę ir teigiamų emocijų kultivavimą, taip pat padeda asmenims ugdyti atsparumą, reikalingą išgyventi sunkumų akivaizdoje. Galiausiai, pozityvioji psichologija siekia suteikti asmenims galią tapti geriausiomis savo versijomis, priimti jų stiprybes ir gyventi su tikslu ir pozityvumu. Pozityvioji psichologija siūlo naudingus įrankius, kurie padidina laimę, prasmę ir pasitenkinimą. Šie įrankiai gali padėti spręsti psichinės sveikatos problemas arba pagerinti bendrą gyvenimo pasitenkinimą.