Motyvacinis interviu (MI) yra bendradarbiavimo ir į klientą orientuotas požiūris, skirtas padėti asmenims ištirti ir išspręsti dvejones dėl pokyčių. Klinikiniai psichologai William R. Miller ir Stephen Rollnick sukūrė MI, kuris yra ypač veiksmingas tiems, kurie nesijaučia tikri dėl pokyčių savo gyvenime, nesvarbu, ar tai susiję su elgesiu, įpročiais ar gyvenimo tikslais. Pagrindinis MI tikslas yra padėti klientams nustatyti savo motyvacijas keistis ir suteikti jiems galimybių imtis veiksmų siekiant jų pageidaujamų rezultatų.
Motyvaciniame interviu terapeutas veikia kaip gidas, o ne kaip autoritetinga figūra. Užuot sakęs klientams, ką jie turėtų daryti, ar siūlęs tiesioginius patarimus, terapeutas naudoja refleksinį klausymą ir atvirus klausimus, kad sukurtų erdvę, kurioje klientai galėtų išsakyti savo mintis, jausmus ir siekius. Naudodamasis šiomis technikomis, terapeutas padeda klientui ištirti savo dvejones dėl pokyčių, skatindamas juos apmąstyti tiek priežastis, tiek prieš priežasčių imtis veiksmų. Šis nekonfrontacinis ir empatiškas požiūris leidžia klientams patiems nuspręsti, kas jiems svarbu, skatindamas savarankiškumą ir atsakomybę pokyčių procese.
Refleksinis klausymas yra pagrindinis MI elementas. Atidžiai klausydamasis kliento atsakymų ir atspindėdamas tai, ką jie pasakė, terapeutas padeda klientui aiškiau išgirsti savo mintis. Šis procesas ne tik patvirtina kliento jausmus, bet ir skatina gilesnį savirefleksiją, padedant jiems išsiaiškinti savo vertybes, norus ir motyvacijas. Atviri klausimai, kurie skatina išplėtimą ir savistabą, taip pat atlieka svarbų vaidmenį procese. Pavyzdžiui, terapeutas gali paklausti: “Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei padarytumėte šį pokytį?” arba “Kokias naudą ir iššūkius matote siekdami šio tikslo?” Šie klausimai skatina klientus kritiškai mąstyti apie savo tikslus ir veiksmus, reikalingus jiems pasiekti.
Motyvaciniame interviu klientai skatinami nustatyti konkrečius, pasiekiamus tikslus. Didelius siekius suskaidžius į mažesnius, valdomus veiksmus, klientai gali įgyti pagreitį ir pasitikėjimą savo gebėjimu atlikti tvarius pokyčius. Terapeutas dirba su klientu, kad sukurtų veiksmų planą, į kurį įtraukiami praktiniai veiksmai, kuriuos klientas gali atlikti tarp sesijų. Šie tikslai dažnai pritaikomi kliento individualioms aplinkybėms, vertybėms ir pasirengimui keistis, užtikrinant, kad jie būtų ir realistiški, ir asmeniškai prasmingi.
Viena iš pagrindinių motyvacinio interviu stiprybių yra jo pagarbos kliento savarankiškumui. MI nėra apie įkalbinėjimą ar spaudimą klientui priimti sprendimus, kuriems jie nėra pasirengę; vietoj to, ji siekia padėti jiems surasti savo motyvacijas keistis. Šis požiūris skatina bendradarbiavimo santykius, kuriuose klientas jaučiasi palaikomas ir suprastas, o ne vertinamas ar konfrontuojamas. Kadangi MI yra nekonfrontacinis, jis mažina pasipriešinimą ir skatina atviresnius, pasitikėjimu pagrįstus terapinius santykius.
Motyvacinis interviu yra plačiai naudojamas įvairiuose terapiniuose kontekstuose, ypač priklausomybės gydyme, elgesio korekcijoje ir sveikatos susijusiuose elgesio pokyčiuose. Jis ypač naudingas asmenims, kurie abejoja ar priešinasi pokyčiams, nes jis gerbia kliento tempą ir pasirengimą keistis. Terapeuto vaidmuo yra padidinti motyvaciją ir sustiprinti kliento įsipareigojimą atlikti teigiamus pokyčius, kartu sprendžiant visus abejones ar rūpesčius, kurie gali kilti proceso metu.
Apskritai, motyvacinis interviu suteikia pagarbų, empatišką ir nevertinantį požiūrį, padedantį asmenims ištirti savo motyvacijas ir nustatyti prasmingus tikslus. Sutelkdamas dėmesį į kliento pačių priežastis keistis, MI skatina savarankiškumo ir įgalinimo jausmą, palengvindamas asmenims imtis veiksmų ir laikytis savo norimų pokyčių. Nesvarbu, ar dirbama su priklausomybėmis, asmeniniais tikslais ar elgesio problemomis, motyvacinis interviu siūlo atjaučiantį ir veiksmingą pagrindą pokyčiams ir asmeniniam augimui skatinti.