Motyvacinis interviu (MI) yra bendradarbiavimo ir į klientą orientuotas požiūris, skirtas padėti asmenims ištirti ir išspręsti dviprasmybes dėl pokyčių. Sukurtas klinikinių psichologų William R. Miller ir Stephen Rollnick, MI yra ypač veiksmingas asmenims, kurie nėra tikri dėl savo gyvenimo pokyčių, nesvarbu, ar tai būtų susiję su elgesiu, įpročiais, ar gyvenimo tikslais. Pagrindinis MI tikslas yra padėti klientams nustatyti jų pačių motyvacijas pokyčiams ir suteikti jiems galią žengti žingsnius link jų pageidaujamų rezultatų pasiekimo.
Motyvaciniame interviu terapeutas veikia kaip vadovas, o ne autoritetas. Vietoj to, kad klientams sakytų, ką jie turėtų daryti, ar duotų tiesioginius patarimus, terapeutas naudoja refleksyvų klausymąsi ir atvirus klausimus, kad sukurtų erdvę, kurioje klientai galėtų išsakyti savo mintis, jausmus ir siekius. Naudodamiesi šiomis technikomis, terapeutas padeda klientui ištirti jų dviprasmybes apie pokyčius, skatindamas juos apmąstyti tiek priežastis veikti, tiek neveikti. Šis nekonfrontacinis ir empatiškas požiūris leidžia klientams savarankiškai nuspręsti, kas jiems svarbu, skatindamas savarankiškumą ir nuosavybės jausmą pokyčių procese.
Refleksyvus klausymasis yra pagrindinis MI elementas. Kruopščiai klausydamasis kliento atsakymų ir atspindėdamas tai, ką jie pasakė, terapeutas padeda klientui aiškiau išgirsti savo mintis. Šis procesas ne tik patvirtina kliento jausmus, bet ir skatina gilesnį savirefleksiją, padedant aiškiau suvokti vertybes, norus ir motyvacijas. Atviri klausimai, kurie skatina išplėsti mintis ir savęs tyrinėjimą, taip pat atlieka svarbų vaidmenį procese. Pavyzdžiui, terapeutas gali paklausti: “Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei padarytumėte šį pokytį?” arba “Kokius privalumus ir iššūkius matote, siekdami šio tikslo?” Šie klausimai skatina klientus kritiškai mąstyti apie savo tikslus ir žingsnius, reikalingus jiems pasiekti.
Motyvaciniame interviu klientai yra skatinami nustatyti konkrečius, pasiekiamus tikslus. Padalindami didesnius siekius į mažesnius, valdomus žingsnius, klientai gali įgyti pagreitį ir pasitikėjimą savo gebėjimu atlikti ilgalaikius pokyčius. Terapeutas dirba su klientu, kad sukurtų veiksmų planą, kuris apima praktinius žingsnius, kuriuos klientas gali atlikti tarp sesijų. Šie tikslai dažnai pritaikomi kliento individualioms aplinkybėms, vertybėms ir pasirengimui pokyčiams, užtikrinant, kad jie būtų tiek realistiški, tiek asmeniškai prasmingi.
Viena iš pagrindinių Motyvacinio interviu stipriųjų pusių yra pagarba kliento autonomijai. MI nėra apie įtikinėjimą ar spaudimą klientui priimti sprendimus, kuriems jie nėra pasirengę; vietoj to, tai yra apie jų vadovavimą atrasti savo pokyčių motyvacijas. Šis požiūris skatina bendradarbiavimo santykius, kur klientas jaučiasi palaikomas ir suprastas, o ne vertinamas ar konfrontuojamas. Kadangi MI yra nekonfrontacinis, jis mažina pasipriešinimą ir skatina atviresnius, pasitikėjimą keliančius terapinius santykius.
Motyvacinis interviu plačiai naudojamas įvairiuose terapiniuose kontekstuose, ypač priklausomybės gydyme, elgesio modifikacijoje ir su sveikata susijusiuose elgesio pokyčiuose. Jis yra ypač naudingas asmenims, kurie yra dviprasmiški ar atsparūs pokyčiams, nes tai gerbia kliento tempą ir pasirengimą keistis. Terapeuto vaidmuo yra skatinti motyvaciją ir stiprinti kliento įsipareigojimą atlikti teigiamus pokyčius, taip pat spręsti bet kokias abejones ar rūpesčius, kurie gali kilti proceso metu.
Apskritai, Motyvacinis interviu suteikia pagarbų, empatišką ir nevertinantį požiūrį, padedantį asmenims ištirti savo motyvacijas ir nustatyti prasmingus tikslus. Dėmesys klientų pačių pokyčių priežastims, MI skatina savininkiškumo ir įgalinimo jausmą, todėl asmenims lengviau imtis veiksmų ir laikytis savo norimų pokyčių. Nesvarbu, ar dirbama su priklausomybėmis, asmeniniais tikslais, ar elgesio klausimais, Motyvacinis interviu siūlo užjaučiantį ir veiksmingą sistemą pokyčiams ir asmeniniam augimui skatinti.