Priėmimo ir įsipareigojimo terapija, plačiai žinoma kaip ACT (tariama kaip žodis “act”), yra psichoterapijos forma, pagrįsta elgesio mokslu ir sąmoningumo principais. Ji orientuota į tai, kad padėtų asmenims ugdyti psichologinį lankstumą—gebėjimą išlikti esamuoju laiku, atviru ir įsitraukusiu į gyvenimą, net ir susidūrus su sunkiais mintimis ir emocijomis. Skirtingai nuo tradicinių kognityvinio-elgesio metodų, kurie siekia kvestionuoti ar keisti neigiamas mintis, ACT skatina žmones stebėti ir priimti savo vidinius išgyvenimus be vertinimo.
ACT pagrindas yra sąmoningumo pratimai. Tai nėra tik atsipalaidavimo technikos; tai atidžiai suprojektuotos praktikos, kurios ugdo dabartinio momento suvokimą. Klientai mokosi pastebėti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius ir impulsus, kai jie kyla, nesistengiant jų slopinti ar vengti. Tikslas nėra pašalinti nepasitenkinimą, bet pakeisti tai, kaip mes su juo susiję. Šis pokytis—nuo pasipriešinimo iki atvirumo—gali būti galingas. Tai padeda žmonėms išsivaduoti nuo alinantys ciklo kovojant su savo vidiniais išgyvenimais ir vietoj to sukurti erdvę, kad jie ten būtų, nesuspaudžiant jų.
Vienas iš galingiausių ACT elementų yra vertybių aiškinimas. Terapijoje klientai yra vedami tyrinėti, kas jiems iš tikrųjų yra svarbu giliai, asmeniniame lygmenyje. Šios vertybės gali apimti tokius dalykus kaip sąžiningumas, užuojauta, kūrybiškumas, šeimos ryšys ar socialinis teisingumas. Skirtingai nuo tikslų, kuriuos galima pasiekti ir pažymėti, vertybės yra ilgalaikės kryptys—kaip kompasas, kuris padeda naviguoti gyvenime net ir emocinių audrų metu. Kai žmonės supranta savo vertybes, jie įgauna tikslą ir kryptį, kurie viršija laikinus emocinius būsenas.
Iš šio aiškumo kyla įsipareigojimas veikti—elgesio komponentas ACT. Klientai pradeda žengti žingsnius, net ir mažus, link gyvenimo, atitinkančio jų vertybes. Tai gali reikšti sudėtingo pokalbio vedimą, ilgai apleistos aistros siekimą ar ribų nustatymą santykiuose. Šie veiksmai dažnai yra nepatogūs, nes reikalauja eiti į pažeidžiamumą ir neapibrėžtumą. Tačiau laikui bėgant jie skatina gyvenimą, kuris jaučiasi autentiškesnis ir prasmingesnis.
Svarbu pažymėti, kad ACT gali būti emociškai intensyvus. Susidūrimas su slegiančiomis mintimis, skausmingais prisiminimais ar nepatogiais jausmais tiesiogiai nėra lengvas. Tai reikalauja drąsos ir sąžiningumo. Tačiau tai taip pat siūlo kažką, ką daugelis klientų apibūdina kaip išlaisvinančią: laisvę nustoti vengti ir pradėti gyventi. Kai mokomės koegzistuoti su savo vidiniu diskomfortu ir vis tiek judėti į priekį būdais, kurie atspindi mūsų vertybes, gyvenimas pradeda jaustis pilnesnis ir labiau suderintas.
Vietoj to, kad siektume be skausmo egzistencijos, ACT padeda mums vystyti gebėjimą gyventi turtingai, net ir su skausmu. Ir pasaulyje, kur vengimas dažnai tampa numatytuoju įveikimo strategija, ACT švelniai moko, kad gydymo kelias gali slypėti darant priešingai—pasukant į savo vidinį pasaulį su smalsumu, užuojauta ir noru veikti nepaisant to.