Kokios yra santykių problemos?

Santykiai nėra tiesiog kuriami iš meilės. Jie konstruojami laikui bėgant per bendravimą, bendras vertybes, emocinį saugumą ir abipusę pagarbą. Kai šie pagrindiniai elementai pradeda skilti, problemos gali atsirasti—kartais palaipsniui, kitais kartais staiga. Psichologiniu požiūriu daugelis santykių sunkumų kyla iš gilesnių emocinių ir kognityvinių modelių, kurie dažnai lieka nepastebėti, kol nesukuria tikro atstumo.

Viena dažniausių santykių problemų priežasčių yra bendravimo sutrikimas. Partneriai gali nustoti tikrai klausytis vienas kito arba pradėti interpretuoti vienas kito žodžius per gynybiškumo ar kritikos prizmę. Laikui bėgant tai silpnina pasitikėjimą. Psichologas Johnas Gottmanas garsiai nustatė elgesio modelius, tokius kaip panieka, užsispyrimas ir gynybiškumas, kaip pagrindinius santykių žlugimo prognozatorius. Šie modeliai dažnai atsiranda ne todėl, kad poros nustoja rūpintis, o todėl, kad jos nustoja jaustis emociškai saugios, kad galėtų būti pažeidžiamos.

Kitas svarbus veiksnys yra nepatenkinti emociniai poreikiai. Mes visi turime pagrindinius poreikius santykiuose—pavyzdžiui, būti matomiems, vertinamiems, palaikomiems ir suprastiems. Kai šie poreikiai lieka nepripažinti, dažnai kyla pasipiktinimas arba emocinis atsitraukimas. Problema yra ta, kad daugelis žmonių sunkiai išreiškia, ko jiems reikia, arba bijo būti per daug „reiklūs“, jei tai daro. Ši tyla gali sukurti emocines spragas, kurios laikui bėgant platėja, sukeldamos atsiribojimo jausmus.

Praeities patirtys taip pat vaidina galingą vaidmenį. Mūsų prisirišimo stiliai—susiformavę vaikystėje—gali įtakoti, kaip mes žiūrime į intymumą, konfliktus ir emocinį artumą. Asmuo, turintis nerimastingą prisirišimą, gali bijoti palikimo ir nuolat siekti užtikrinimo, tuo tarpu asmuo, turintis vengiantį prisirišimą, gali atsitraukti, kai emocijos tampa per intensyvios. Jei bet kuris partneris turi neišspręstų traumų ar emocinių žaizdų, jos gali iškilti stresinėse situacijose, nesąmoningai formuodamos reakcijas ir elgesį.

Emocinis artimumas taip pat reikalauja aktyvios priežiūros. Laikui bėgant poros gali paslysti į lygiagrečius rutinas, tapdami labiau kaip namų ūkio vadybininkai nei romantiniai partneriai. Kai meilė, susižavėjimas ir smalsumas pradeda blėsti, emocinis ryšys silpnėja. Tai nereiškia, kad meilė dingo—bet gali reikšti, kad santykiai veikia autopilotu.

Psichologiškai kalbant, pats konfliktas nėra priešas. Tai yra kaip poros valdo konfliktus, kas lemia ilgalaikę sveikatą. Vengiant sunkumų pokalbių, įsitraukiant į kaltinimus arba paverčiant nesutarimus galios kova, lėtai gali ištirpinti ryšį. Tuo pačiu metu gyvenimo pokyčiai—kaip tėvystė, karjeros pokyčiai ar ligos—gali įvesti naujus stresorius, kurie, jei nebus sprendžiami kartu, gali atskirti poras.

Galų gale, santykių problemos nereiškia, kad santykiai yra sugadinti. Tai yra ženklai—emocinės signalai, kad kažkas svarbaus reikalauja dėmesio. Su tinkamu suvokimu ir palaikymu daugelis šių problemų gali tapti augimo, gilesnio supratimo ir net atnaujinto artumo įėjimo taškais.