Daugelyje kalbų galima atskirti 2 skirtingas būsenas: būti vienam ir būti vienišam. Moustakas (1972) apibrėžė buvimą vienam kaip tiesiog objektyvią realybę būti be kitų asmenų. Tai gali reikšti fizinį faktą būti vienam arba psichologinį. Galima būti kambaryje su kitais ir jaustis vienišam. Kita vertus, galima būti visiškai vienam ir nesijausti vienišam. Buvimas vienam padeda mums prisijungti prie savo vidinio pasaulio, apdoroti įvairias patirtis ir apmąstyti gyvenimą. Tai taip pat palengvina mūsų minčių ir tų, kurios kyla iš kitų, atskyrimą.
Egzistencinė vienatvė yra pagrindinis žmogaus būties aspektas, kuris mus skiria nuo kitų. Mes niekada negalime tiksliai žinoti, kaip jaučiasi kitas žmogus, todėl negalime dalytis savo asmenine patirtimi. Baimė vienatvės yra labai žmogiška ir reikia drąsos bei ryžto susidurti su savimi, o tai gali būti labai praturtinanti patirtis atrasti naujas dimensijas viduje ir išorėje.
Kai žmogus negali prisijungti prie savęs gilesniame lygyje, vienatvė gali tapti vienišumu. Tai gali sukelti atsiskyrimo nuo savo vidinio aš jausmą, bet taip pat ir nuo kitų. Nepaisant sunkumų emocijų, kurios kyla su vienatve, tai taip pat gali būti galimybė rasti naują ryšį su savimi ir kitais.
Vienišumas gali būti susijęs su atitolimo jausmu, kurį sukelia šiuolaikinė visuomenė ir savęs apleidimas. Jei yra atotrūkis tarp to, kas žmogus yra, ir to, ką jis ar ji apsimeta esąs, tuomet prasmingi santykiai su savimi, aplinka ir kitais gali išnykti. Jei reikšmingas ryšys pradingsta, žmogus gali pradėti jaustis žemesnis, nekompetentingas ar nemylimas. Tai gali sukelti uždarą ratą, kurį sunku nutraukti. Taip pat yra psichiatrinis vienišumas, kurį gali sukelti atstūmimas ar apleidimas vaikystėje.
Žmonės gali jaustis vieniši, nes jų gyvenime kažko trūksta. Tai daugiau nei intymių santykių trūkumas. Mes taip pat galime ilgėtis kažko ar santykio, kurį kadaise turėjome savo gyvenime, bet kurio jau nebėra. Vienišumo jausmas gali kilti dėl skyrybų, mirties ar tam tikro nutrūkimo.
Kartais žmonės patiria barjerą, kai bendrauja su kitais. Šis barjeras galėtų būti apibūdinamas kaip žmogus, ilgintis bendrauti su kitu, tačiau jaučiantis, kad yra užblokuotas ar trukdomas. Šis vienišumo tipas yra daug labiau psichologinis ir asmeninis, o ne išorinis.
Žmogus gali jaustis, kad jis ar ji nepritampa ir tai gali sukelti tolesnį atitolimą ir izoliaciją.
Žmonės taip pat gali jaustis pažeidžiami, nes bijo kitų vertinimo ir kritiškumo. Jie jaučia, kad atsiverti yra rizika ir tai neleidžia jiems prašyti pagalbos ar palaikymo. Tuo pačiu metu palaikymo trūkumas verčia juos jaustis dar labiau pažeidžiamais ir bejėgiais.
Gyvenimo pokyčiai
Pabandykite pagalvoti, ar neseniai patyrėte kokių nors reikšmingų gyvenimo pokyčių ir ar jie gali būti susiję su vienišumo jausmais.
Draugai
Nustatykite, kas yra jūsų draugai, ir įvertinkite, ar dabartiniai santykiai jus puoselėja ir tenkina. Jei pastebite, kad nėra pakankamai artimų žmonių, atkreipkite dėmesį į tai, kaip bendraujate su kitais. Jei matote, kad norėtumėte susipažinti su naujais žmonėmis, pabandykite rasti būdų tai padaryti.
Savivertė
Jei jaučiatės nesaugūs kalbėdami su kitais, raskite būdų dirbti su savo saviverte, sutelkite dėmesį į savo emocinius poreikius ir pasirūpinkite savimi. Atkreipkite dėmesį į savo bendravimo įgūdžius ir pabandykite nustatyti, ar galite juos tobulinti.
Profesionali pagalba
Vienišumas gali turėti daugybę skirtingų priežasčių, kurios taip pat gali būti susijusios tarpusavyje. Kartais psichoterapija gali padėti išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės vienišumo priežastys, ir nustatyti galimus pokyčius, kuriuos galima atlikti.