Daugelyje kalbų galima atskirti 2 skirtingas būsenas: būti vienam ir būti vienišam. Moustakas (1972) apibrėžė buvimą vienam kaip tik objektyvią realybę būti be kitų asmenų. Tai gali reikšti fizinį faktą būti vienam arba psichologinį. Galima būti kambaryje su kitais ir jaustis vienišam. Kita vertus, galima būti visiškai vienam ir visai nesijausti vienišam. Buvimas vienam padeda mums susisiekti su vidiniu pasauliu, apdoroti skirtingas patirtis ir apmąstyti gyvenimą. Tai taip pat padeda atskirti mūsų mintis nuo tų, kurios kyla iš kitų.
Egzistencinė vienatvė yra pagrindinis žmogaus būties aspektas, kuris mus skiria nuo kitų. Mes niekada negalime tiksliai žinoti, kaip jaučiasi kitas žmogus, todėl negalime dalytis savo asmeninėmis patirtimis. Bijoti vienatvės yra labai žmogiška, ir tai reikalauja drąsos ir ryžto susidurti su savimi, o tai gali būti labai turtinga patirtis, atrasti naujas dimensijas viduje ir išorėje.
Kai žmogus negali užmegzti ryšio su savimi gilesniame lygmenyje, vienatvė gali tapti vienišumu. Tai gali sukelti atsiskyrimo jausmą nuo savo vidinio „aš“, bet taip pat ir nuo kitų. Nepaisant sunkių emocijų, kurios kyla su vienatve, tai taip pat gali būti galimybė rasti naują ryšį su savimi ir kitais.
Vienišumas gali būti susijęs su atskyrimo jausmu, kurį sukelia moderni visuomenė ir taip pat savęs atsisakymas. Jei yra atotrūkis tarp to, kas asmuo yra, ir to, kuo jis ar ji apsimeta, tada prasmingi santykiai su savimi, aplinka ir kitais gali išnykti. Jei reikšmingas ryšys dingsta, asmuo gali pradėti jaustis menkavertis, nekompetentingas ar nevertas meilės. Tai gali sukelti uždarą ratą, kurį sunku sulaužyti. Taip pat yra psichiatrinis vienišumas, kurį gali sukelti atstūmimas ar atsisakymas vaikystėje.
Žmonės gali jaustis vieniši, nes kažko trūksta jų gyvenime. Tai daugiau nei intymių santykių trūkumas. Mes taip pat galime ilgėtis kažko ar santykių, kuriuos kadaise turėjome savo gyvenime, bet kurie dabar nebėra. Vienišumo jausmą gali sukelti skyrybos, mirtis ar tam tikras nutrūkimas.
Kartais žmonės patiria barjerą bendraudami su kitais. Šis barjeras gali būti apibūdinamas kaip asmens troškimas bendrauti su kitu, tačiau jie jautėsi užblokuoti ar sutrikdyti. Šis vienišumo tipas yra daug psichologiškesnis ir asmeniškesnis, priešingai nei kažkas išorinis.
Asmuo gali jausti, kad jis ar ji nepritampa, ir tai gali sukelti tolesnį atskyrimą ir izoliaciją.
Žmonės taip pat gali jaustis pažeidžiami, nes bijo kitų žmonių vertinimo ir kritiško požiūrio. Jie jaučia, kad atsiverti yra rizika ir tai trukdo jiems prašyti pagalbos ar palaikymo. Tuo pačiu metu palaikymo trūkumas verčia juos jaustis dar labiau trapiais ir bejėgiais.
Gyvenimo pokyčiai
Pabandykite pagalvoti, ar neseniai patyrėte kokių nors reikšmingų gyvenimo pokyčių ir ar jie gali būti susiję su vienišumo jausmais.
Draugai
Identifikuokite, kas yra jūsų draugai, ir įvertinkite, ar dabartiniai santykiai jus puoselėja ir tenkina. Jei pastebite, kad nėra pakankamai artimų žmonių, atkreipkite dėmesį į tai, kaip bendraujate su kitais. Jei matote, kad norėtumėte susipažinti su naujais žmonėmis, pabandykite rasti būdų tai padaryti.
Savigarba
Jei jaučiatės nesaugiai kalbėdami su kitais, raskite būdų, kaip dirbti su savo savigarba, sutelkite dėmesį į savo emocinius poreikius ir rūpinkitės savimi. Atkreipkite dėmesį į savo bendravimo įgūdžius ir pabandykite nustatyti, ar galėtumėte kurti kuriuos nors iš jų.
Profesionali pagalba
Vienišumas gali turėti daug skirtingų priežasčių, kurios taip pat gali būti tarpusavyje susijusios. Kartais psichoterapija gali padėti išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės vienišumo priežastys, ir nustatyti galimus pokyčius, kuriuos būtų galima padaryti.