Kas yra pyktis?

Pyktis yra emocinė būsena, kurios intensyvumas gali skirtis – nuo dirglumo iki įsiūčio. Jis sukelia tiek fiziologinius, tiek biologinius pokyčius – kraujospūdis kyla, taip pat padidėja hormonų ir adrenalino lygis. Pyktis gali būti tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių rezultatas. Galime jausti pyktį ant kažko ar tam tikros situacijos, tačiau taip pat galime jausti pyktį ir prieš save. Pyktį taip pat gali sukelti ankstesnės trauminės patirtys ar kiti prisiminimai, kurie nebuvo anksčiau apdoroti.

Pyktis, kaip ir visos emocijos, turi svarbų vaidmenį asmens savireguliacijoje. Tai ženklas, kad kažkas peržengė mūsų ribas. Pyktis taip pat padeda apsaugoti save. Kartais už pykčio gali būti antrinė emocija, kurios galime nenorėti jausti.

Kas sukelia pyktį?

Pyktis yra natūrali reakcija į grėsmę. Tai gali sukelti žmonėms agresyvius jausmus ir elgesį, kuris padeda mums kovoti ir gintis situacijose, kai esame užpulti. Žmonės naudoja skirtingus sąmoningus ir nesąmoningus būdus, kaip susidoroti su pykčiu. Kai kurie žmonės jį išreiškia tiesiogiai ir spontaniškai, kai jis atsiranda. Kiti yra įpratę jį slopinti ir nukreipti pyktį prieš save. Trys pagrindiniai susidorojimo mechanizmai yra jo išreiškimas, sulaikymas ir nusiraminimas. Konstruktyvus pykčio išreiškimas reikalauja tvirtos komunikacijos. Svarbu aiškiai ir mandagiai išreikšti savo poreikius. Jei pyktis neišreiškiamas tinkamu momentu, tai gali sukelti priešiškumą ilgesnėje perspektyvoje. Slopintas pyktis taip pat gali sukelti sveikatos problemų. Kai emocija yra apdorota ir išreikšta sveiku būdu, žmogus gali nusiraminti.

Kaip susidoroti su pykčiu?

Raskite būdų įtampai sumažinti. Galite išbandyti kvėpavimo pratimus. Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai:

  • Kvėpuokite giliai, iš diafragmos; kvėpavimas iš krūtinės nesuteiks atsipalaidavimo. Įsivaizduokite, kad jūsų kvėpavimas kyla iš „pilvo“.
  • Lėtai kartokite ramų žodį ar frazę, pavyzdžiui, „atsipalaiduok“, „nepergyvenk“. Kartokite tai sau, giliai kvėpuodami.
  • Naudokite vaizduotę; vizualizuokite atpalaiduojančią patirtį, kilusią iš jūsų atminties ar vaizduotės.

Fizinė veikla
Pabandykite rasti būdų, kaip fiziškai išreikšti pyktį, nesužeisdami savęs ar kitų. Galite trepsėti kojomis arba atsigulti ir trankyti žemę rankomis ir kojomis. Svarbu rasti būdą, kuris nesužeistų nei jūsų, nei kitų. Tinkamas būdas kiekvienam skirtingas – kai kuriems patinka boksas, kitiems bėgimas. Raskite veiklą, kuri jums yra patogiausia.

Mąstymas
Atkreipkite dėmesį į savo mintis. Mes galime sustiprinti pyktį su savo mintimis. Stenkitės stebėti savo mintis ir naudoti sąmoningumo technikas, kad sukurtumėte tam tikrą atstumą ir jas kontempliuotumėte aiškiau. Mūsų mintys tikriausiai tampa juodai baltos ir ekstremalesnės, kai esame pikti.

Užtikrintas bendravimas
Pyktis yra žinia, kad svarbi vertybė yra grėsmėje arba kažkas peržengė mūsų ribas. Todėl svarbu nustatyti, kokie yra mūsų konkretūs poreikiai, ir tada juos aiškiai išreikšti „aš-pranešimu“, be kaltinimų ar puolimų kitus

Norite sužinoti daugiau apie tai, kaip Siffi padeda organizacijoms? Susipažinkite su mūsų paslaugomis

Pasikalbėkite su ekspertu

Užsisakykite 30 minučių trukmės pažintinį skambutį su mumis