Kuriant įtraukias darbo erdves – įvairovės priėmimas stipresnėms komandoms

Įtraukianti darbo aplinka yra daugiau nei įmonės iniciatyva—tai gyvenama patirtis, kuri apibrėžia, kaip žmonės jaučiasi, prisideda ir klesti. Šios sesijos metu dalyviai tyrinėja įvairiapusiškumo, teisingumo ir įtraukimo (DEI) psichologiją ir praktiką kaip pagrindinius komandų meistriškumo, inovacijų ir psichologinio saugumo skatinimo veiksnius.

Pradedame nuo tikrojo įtraukimo reikšmės apibrėžimo: nuoseklaus priklausymo, vertinimo ir pagarbos jausmo įvairiose tapatybėse—ar tai būtų kultūra, rasė, lytis, amžius, neuroįvairovė ar gyvenimo patirtis. Vien įvairovės nepakanka; būtent įtrauktis leidžia skirtumams klestėti ir prasmingai prisidėti prie komandos sėkmės.

Dalyviai kviečiami nagrinėti savo socialines tapatybes ir kaip nesąmoningas šališkumas veikia—dažnai tyliai—formuojant suvokimus ir sprendimus. Naudodami netiesioginių asociacijų įrankius ir vadovaujamą refleksiją, jie tyrinėja bendrus šališkumus, tokius kaip afiniteto šališkumas, patvirtinimo šališkumas ir priskyrimo šališkumas, ir mokosi, kaip šie subtiliai veikia įdarbinimą, delegavimą, grįžtamąjį ryšį ir kasdienę sąveiką.

Sesijoje akcentuojamas psichologinis saugumas kaip pagrindinė įtraukių komandų dalis. Remiantis Amy Edmondson ir DEI mąstytojų darbais, dalyviai mokosi kurti aplinką, kurioje kiekvienas komandos narys jaučiasi įgalintas kalbėti, prisidėti idėjomis ir mesti iššūkį status quo—be baimės dėl vertinimo ar atskirties.

Didelė sesijos dalis skirta įtraukios komunikacijos praktikoms. Dalyviai kuria strategijas, kaip naudoti įtraukią kalbą, naviguoti tarp-kultūrinę komunikaciją ir dalyvauti aktyviame klausymesi per skirtumus. Jie mokosi reaguoti į mikroagresijas ir spręsti atskirtį su empatija ir pagarba.

Naudodami scenarijų pagrindu mokymąsi, vaidmenų žaidimus ir grupines diskusijas, dalyviai praktikuoja tikrų darbo vietų situacijų sprendimą—nuo įtraukiančių susitikimų vedimo iki vertybinio įtampos sprendimo. Sesija taip pat paaiškina verslo ir psichologinę įvairovės vertę. Ji parodo, kad komandos veikia geriau, kai visi yra nuoširdžiai įtraukti.

Sesijos pabaigoje dalyviai palieka aiškų supratimą, kad įtraukimas nėra HR įsakymas—tai kasdienė lyderystės praktika. Kai lyderiai ir komandos priima skirtumus, jie iš jų gauna tikrąją vertę. Tai veda prie stipresnio bendradarbiavimo, didesnio kūrybiškumo ir teisingesnių rezultatų.